„ADLife | Creative Studio“ pristato mūsų studijoje Klaipėdoje nufilmuotą tinklalaidės „Tarp keturių sienų“ epizodą. Laidos vedėjas, nekilnojamojo turto brokeris Mantas Mikočiūnas, kalbina „Capital Palanga“ biuro įkūrėją ir vadovę Ievą Kaštaunaitę.
Pokalbyje apžvelgiama Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto rinka: kas šiandien perka būstus Palangoje, kurie rajonai sulaukia daugiausia dėmesio, kokio dydžio būsto ieško pirkėjai ir ar investicijos Latvijos pajūryje iš tiesų yra patrauklesnės.
Palanga – jau ne tik vasaros kurortas
Ilgą laiką Palanga pirmiausia buvo vertinama kaip sezoninis kurortas, kuriame nekilnojamasis turtas perkamas atostogoms arba trumpalaikei nuomai. Tačiau pastaraisiais metais miesto gyvenimo ritmas pastebimai pasikeitė.
Pokalbyje Palanga vadinama „mažuoju didmiesčiu“. Čia kuriasi jaunos šeimos, verslininkai ir nuotoliniu būdu dirbantys specialistai, kuriems pajūrio būstas tampa ne antraisiais, o pagrindiniais namais.
Miestas gyvas ne tik vasarą – visus metus veikia restoranai, sporto ir sveikatingumo centrai, vyksta renginiai, gerėja švietimo bei kita kasdieniam gyvenimui reikalinga infrastruktūra. Dėl šių pokyčių Palanga vis dažniau konkuruoja ne tik su kitais kurortais, bet ir su didžiaisiais Lietuvos miestais.
Ar po pandemijos susiformavęs NT burbulas subliuško?
Pandemijos laikotarpiu pajūrio nekilnojamojo turto paklausa smarkiai išaugo. Dalis rinkos dalyvių tikėjosi, kad šis augimas bus laikinas ir pasibaigus ribojimams kainos bei pirkėjų susidomėjimas sumažės.
Tačiau tinklalaidėje aptariama kitokia situacija. Palanga išlaikė patrauklumą, o pajūrio būsto poreikis nedingo. Pasikeitė tik pirkėjų lūkesčiai: sprendimai priimami atsargiau, daugiau dėmesio skiriama būsto kokybei, vietai, infrastruktūrai ir galimybei jame patogiai gyventi ištisus metus.
Pokalbio metu svarstoma, kad dabartinė vasara pajūrio NT rinkai gali būti viena aktyviausių per pastaruosius trejus metus.
Kas šiandien perka būstą pajūryje?
Pajūrio nekilnojamojo turto pirkėjas nebėra tik žmogus, ieškantis nedidelio buto vasaros savaitgaliams. Palangoje vis dažniau apsigyvena šeimos su vaikais ir žmonės, galintys dirbti iš bet kurios Lietuvos vietos.
Nuotolinis darbas leido daliai pirkėjų įgyvendinti anksčiau sunkiai įsivaizduojamą sprendimą – gyventi prie jūros, o profesinę veiklą tęsti Vilniuje, Kaune ar net užsienyje veikiančioje įmonėje.
Keičiasi ir ieškomo būsto dydis. Anksčiau populiarūs maždaug 30–35 kvadratinių metrų apartamentai ne visada atitinka nuolatiniam gyvenimui keliamus poreikius. Pirkėjai vis dažniau ieško erdvesnių, maždaug 54 kvadratinių metrų, dviejų miegamųjų butų ar kotedžų. Pokalbyje minima, kad tokio būsto biudžetas gali siekti apie 250 tūkst. eurų.
Kunigiškės ir Monciškės: kur krypsta pirkėjų dėmesys?
Viena ryškiausių pajūrio NT rinkos krypčių – Kunigiškės. Ši Palangos dalis tapo itin populiari tarp naujos statybos būsto ieškančių pirkėjų.
Kunigiškės vilioja artumu prie jūros, naujais projektais, ramesne aplinka ir patogiu susisiekimu su centrine Palangos dalimi. Rajonas sparčiai auga, todėl kartu kyla klausimų dėl infrastruktūros, užstatymo intensyvumo ir būsimo teritorijos veido.
Šalia esančios Monciškės kol kas išlaiko daugiau ramybės ir natūralios aplinkos. Vis dėlto pasikeitę statybų reikalavimai bei augantis pajūrio būsto poreikis gali paskatinti ir šios teritorijos plėtrą.
Pokalbyje aptariama, kaip nauji projektai keičia skirtingus pajūrio rajonus ir į ką pirkėjams verta atkreipti dėmesį vertinant jų ilgalaikį potencialą.
Šventoji ir Būtingė – neišnaudotas pajūrio potencialas
Šventoji pristatoma kaip natūrali Palangos plėtros tąsa. Būsimas jūrų uostas, atnaujinama infrastruktūra ir nauji nekilnojamojo turto projektai gali iš esmės pakeisti šios vietovės patrauklumą.
Šventojoje kainos vis dar skiriasi nuo centrinės Palangos, todėl ši teritorija gali būti įdomi pirkėjams, ieškantiems didesnio augimo potencialo. Tačiau vertinant objektą svarbu atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir į konkrečią vietą, projekto kokybę bei planuojamus infrastruktūros pokyčius.
Būtingė išsiskiria laukine gamta, mažiau urbanizuotu pajūriu ir ramybe. Tai kitoks pasirinkimas nei aktyvi Palanga ar sparčiai augančios Kunigiškės – tinkamas žmonėms, kuriems svarbiausia privatumas ir natūrali aplinka.
Ar Latvijos pajūryje būstą pirkti apsimoka labiau?
Tinklalaidėje žvilgsnis krypsta ir į Latvijos pajūrį – Papę bei Liepoją. Kai kuriais atvejais nekilnojamasis turtas ten gali kainuoti maždaug 20 procentų mažiau nei Lietuvos pajūryje, todėl ši kryptis domina dalį Lietuvos pirkėjų.
Tačiau mažesnė objekto kaina nėra vienintelis vertinimo kriterijus. Svarbu įvertinti susisiekimą, kelių būklę, atstumą iki nuolatinių namų, vietos infrastruktūrą ir būsto likvidumą. Pigiau nupirktas objektas nebūtinai bus patogesnis kasdieniam naudojimui ar lengviau parduodamas ateityje.
Liepoja gali pasiūlyti daugiau miesto infrastruktūros, o Papė – ramybę ir artumą gamtai. Vis dėlto tai yra kitokia rinka nei Palanga, todėl sprendimą reikėtų priimti įvertinus savo tikslą: gyventi, poilsiauti ar investuoti.
Neringa ir Nida: prestižas, kainos ir sezoniškumas
Neringos nekilnojamojo turto rinka išlieka išskirtinė. Ribota pasiūla, saugoma teritorija ir unikali vieta lemia aukštas kainas, o nauji projektai dažniausiai orientuojami į prabangaus būsto pirkėjus.
Vis dėlto nuolatinis gyvenimas Nidoje tinka ne kiekvienam. Pokalbyje aptariama, kad dalis žmonių, išbandžiusių gyvenimą Neringoje, po kelerių metų grįžta į Palangą arba didžiuosius miestus. Vienos pagrindinių priežasčių – sezoniškumas, susisiekimas ir mažesnė kasdienių paslaugų pasiūla.
Nida išlieka prestižine ir unikalia poilsio vieta, tačiau Palanga daugeliui pirkėjų pasiūlo daugiau nuolatiniam gyvenimui reikalingo patogumo.
Kur Palangoje būstas brangiausias?
Epizode aptariama ir prestižiškiausia Palangos teritorija. Nepaisant sparčios Kunigiškių bei kitų naujų rajonų plėtros, didžiausią vertę išlaiko vietos šalia Birutės parko ir jūros.
Šioje Palangos dalyje pasiūla ribota, o naujų projektų atsiranda nedaug. Išskirtinė vieta, žaluma, ramybė ir galimybė lengvai pasiekti miesto centrą lemia nuolatinę paklausą bei aukštas nekilnojamojo turto kainas.
Epizode aptariama
- kodėl Palanga vadinama mažuoju didmiesčiu;
- ar po pandemijos susiformavęs NT kainų burbulas iš tiesų subliuško;
- kas šiandien perka būstus Lietuvos pajūryje;
- kokio dydžio ir kainos būsto dažniausiai ieško pirkėjai;
- kodėl Kunigiškės tapo vienu madingiausių Palangos rajonų;
- kokios perspektyvos laukia Monciškių, Šventosios ir Būtingės;
- ar Latvijos pajūryje NT iš tiesų yra patrauklesnis;
- kuo skiriasi gyvenimas Palangoje ir Neringoje;
- kurios Palangos vietos išlieka prestižiškiausios.
Kviečiame žiūrėti „ADLife | Creative Studio“ studijoje nufilmuotą tinklalaidės „Tarp keturių sienų“ epizodą. Mantas Mikočiūnas ir Ieva Kaštaunaitė apžvelgia ne tik Palangą, bet beveik visą Lietuvos bei dalį Latvijos pajūrio NT rinkos.
Vaizdo įrašas:
Tinklalaidžių filmavimas „ADLife“ studijoje Klaipėdoje
Šis „Tarp keturių sienų“ epizodas nufilmuotas „ADLife | Creative Studio“ studijoje Klaipėdos centre.
Jeigu planuojate kurti savo tinklalaidę, filmuoti interviu, ekspertų diskusiją ar kitą vaizdo turinį, galime pasirūpinti visu techniniu procesu – nuo studijos, apšvietimo ir garso iki profesionalaus filmavimo keliomis kameromis.
„ADLife | Creative Studio“ teikia:
- tinklalaidžių ir interviu filmavimo paslaugas;
- profesionalų filmavimą keliomis kameromis;
- kokybišką garso įrašymą;
- apšvietimą ir studijos paruošimą;
- studijos nuomą Klaipėdos centre;
- tiesiogines transliacijas;
- konferencijų ir renginių techninį aptarnavimą.
Turite savo tinklalaidės ar vaizdo projekto idėją? Susisiekite su mumis – padėsime ją profesionaliai įgyvendinti.
Mus galite rasti čia: