„ADLife | Creative Studio“ pristato mūsų studijoje Klaipėdoje nufilmuotą Edmundo Jakilaičio tinklalaidės „Politika.“ epizodą. Šį kartą laidos svečias – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pokalbyje pristatomi ambicingiausi Klaipėdos uosto projektai: pietinės dalies plėtra, naujos teritorijos formavimas, uosto gilinimas, pietiniai vartai, pramoginių laivų marina ir nauja kruizinių laivų krantinė. Taip pat kalbama apie Klaipėdos ekonominį potencialą, galimą Lietuvos dalyvavimą atkuriant Ukrainos uostus, Šventosios uosto statybas ir planuojamą Jurbarko krovininį terminalą.
Pietinė uosto dalis – didžiausias investicinis projektas
Svarbiausia pokalbio tema – pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra. Planuojama Kuršių mariose suformuoti apie 100 hektarų naujos teritorijos, pastatyti krantines ir sukurti infrastruktūrą naujiems uosto operatoriams.
Pasak Algio Latako, Klaipėdos uostas šiandien yra itin intensyviai išnaudojamas. Visa didesnei veiklai tinkama teritorija praktiškai išnuomota, todėl pritraukti naujų stambių investuotojų neturint papildomo žemės ploto tampa sudėtinga.
Pietinė uosto plėtra turėtų suteikti galimybę priimti naujus operatorius, didinti krovos apimtis ir išlaikyti Klaipėdos konkurencingumą Baltijos jūros regione.
Uosto direkcijos planuojamos investicijos į hidrotechninę infrastruktūrą gali siekti apie 600 mln. eurų. Dar maždaug 800 mln. eurų tikimasi sulaukti iš privačių operatorių, kurie naujoje teritorijoje statytų sandėlius, įrengtų kranus, terminalus ir kitą krovai reikalingą infrastruktūrą.
Kodėl uostui reikia didesnio gylio?
Šiuo metu Klaipėdos uosto gylis siekia apie 15,5 metro. Pietinės dalies projekte numatyta galimybė uostą gilinti iki 17 metrų.
Didesnis gylis leistų priimti daugiau pakrautus ir didesnius laivus, suteiktų komercinį pranašumą konkuruojant su kitais Baltijos uostais bei užtikrintų ilgalaikį infrastruktūros stabilumą.
Tačiau gilinimas susijęs ir su aplinkosauginiais iššūkiais. Gilėjant laivybos kanalui, sūrus Baltijos jūros vanduo gali lengviau patekti į Kuršių marias. Viena iš numatytų kompensacinių priemonių – nauji pietiniai uosto vartai.
Šie vartai turėtų padėti valdyti vandens judėjimą tarp uosto ir marių bei sudaryti sąlygas pietinės uosto teritorijos plėtrai.
Nauja 500 vietų marina
Pietiniai uosto vartai atvertų galimybę įrengti ir naują pramoginių laivų uostelį – maždaug 500 vietų mariną.
Šiuo metu Klaipėdoje ir aplink Kuršių marias esančios prieplaukos yra beveik visiškai užpildytos. Daugėja gyventojų, įsigyjančių nuosavus laivus, tačiau jų laikymui trūksta tinkamos infrastruktūros.
Naujoje marinoje galėtų atsirasti vietų ne tik pramoginiams laivams, bet ir buriavimo mokykloms, jaunimo užsiėmimams bei su laivų priežiūra ir statyba susijusiems verslams.
Nauja kruizinių laivų krantinė
Klaipėdoje planuojama ir nauja kruizinių laivų krantinė priešais vystomą „Mėmelio miesto“ teritoriją.
Dabartinis kruizinių laivų terminalas ne visada gali patogiai priimti visus atvykstančius laivus. Kruiziniai laivai didėja, o jų vizitų Klaipėdoje skaičius auga. Pokalbio metu minima, kad 2027 metais uoste jau buvo numatyta daugiau kaip 100 kruizinių laivų apsilankymų.
Planuojant naują terminalą ketinama suformuoti apie 3 hektarus papildomos teritorijos ir įrengti maždaug 900 metrų krantinių. Viena jų būtų pritaikyta daugiau kaip 300 metrų ilgio kruiziniams laivams.
Ši teritorija būtų skirta ne vien turistams. Čia numatomos viešosios erdvės, vietos renginiams, vaikų žaidimų aikštelės ir patogesnis miestiečių priėjimas prie Kuršių marių.
Projektas galėtų tapti svarbia naujojo Klaipėdos centro dalimi ir sustiprinti miesto ryšį su vandeniu.
Klaipėdos uostas ir Ukrainos atstatymas
Pokalbyje aptariamos ir galimybės Klaipėdos uostui dalyvauti atkuriant Ukrainos jūrų infrastruktūrą.
Pasak Algio Latako, uostas aktyviai domisi bendradarbiavimo galimybėmis Odesoje, Čornomorske ir kituose Ukrainos uostuose. Ateityje Lietuva kartu su tarptautiniais partneriais galėtų prisidėti atkuriant krantines, terminalus ar kitą logistikos infrastruktūrą.
Ukraina yra viena svarbiausių Europos žemės ūkio produkcijos eksportuotojų, todėl jos uostų atkūrimas turės didelę ekonominę reikšmę visam regionui. Lietuva šioje srityje turi patirties, kompetencijų ir gerą reputaciją Ukrainoje.
Kodėl Klaipėda dar neišnaudoja viso savo potencialo?
Nors Klaipėdoje vyksta dideli infrastruktūros projektai, miestas vis dar susiduria su gyventojų ir talentų pritraukimo problema.
Edmundas Jakilaitis ir Algis Latakas diskutuoja, kodėl daugiau jaunų žmonių renkasi studijas bei karjerą Vilniuje ar Kaune. Viena iš priežasčių – stipresnė didžiųjų miestų aukštojo mokslo, technologijų ir darbo rinkos ekosistema.
Pokalbyje pabrėžiama, kad vien jūros, gamtos ir patogaus gyvenimo nepakanka. Klaipėdai reikia konkurencingų aukštojo mokslo programų, daugiau inžinerinių ir technologinių specialybių, stiprios pramonės bei gerai apmokamų darbo vietų.
Kartu Klaipėda turi daug sunkiai nukopijuojamų privalumų: jūrą, Kuršių marias, uostą, Smiltynę, miškus, kultūros infrastruktūrą ir kompaktišką miesto dydį.
Šventosios uostas – reikalingas visam pajūriui
Algis Latakas teigiamai vertina Šventosios uosto atkūrimą ir pabrėžia, kad Klaipėdos uosto direkcija projektui padeda konsultacijomis bei techniniais sprendimais.
Šventosios uostas būtų reikalingas ne tik pramoginei laivybai. Juo galėtų naudotis žvejai, buriavimo mokyklos, pakrančių apsauga, kariuomenė, gelbėjimo tarnybos ir jūrinės energetikos projektus aptarnaujantys laivai.
Lietuva turi beveik 100 kilometrų Baltijos jūros pakrantės, tačiau iki šiol tik vieną veikiantį jūrų uostą. Palyginti su Latvija ir Estija, kur mažieji uostai išsidėstę visoje pakrantėje, Lietuvos jūrinė infrastruktūra išlieka labai ribota.
Jurbarko terminalas ir Nemuno įdarbinimas
Klaipėdos uosto direkcija plečia veiklą ir šalies viduje. Jurbarke planuojamas maždaug 20 hektarų krovininis terminalas, iš kurio Nemunu būtų galima gabenti grūdus, statybines medžiagas ir kitus krovinius į Klaipėdos uostą.
Vietoje numatoma atnaujinti krantines, pastatyti grūdų saugojimo silosus ir sukurti kitą krovai reikalingą infrastruktūrą.
Vidaus laivyba galėtų sumažinti sunkvežimių skaičių keliuose ir transportavimo poveikį aplinkai. Viena barža gali gabenti krovinį, kuriam sausumos keliais reikėtų daugybės vilkikų.
Vis dėlto projekto sėkmė priklausys nuo Nemuno gylio, vandens lygio, tinkamų laivų ir galimybės užtikrinti krovinį abiem plaukimo kryptimis.
Žalioji energetika uoste
Epizode kalbama ir apie žaliojo vandenilio gamybą Klaipėdoje. Uostas jau pradėjo gaminti žaliąjį vandenilį ir išbando juo varomas transporto priemones.
Taip pat investuojama į elektrinius ir vandeniliu varomus uosto laivus bei elektros tiekimo krantinėse infrastruktūrą. Ji leis atplaukusiems laivams išjungti variklius ir naudoti elektros energiją iš kranto.
Šie projektai kol kas yra ankstyvoje stadijoje, tačiau jie padeda praktiškai išbandyti technologijas, kurios ateityje gali tapti svarbia jūrų transporto dalimi.
Epizode aptariama
- pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra;
- apie 100 hektarų naujos teritorijos formavimas;
- uosto gilinimas iki 17 metrų;
- pietinių uosto vartų statyba;
- nauja 500 vietų pramoginių laivų marina;
- 600 mln. eurų viešosios ir apie 800 mln. eurų privačios investicijos;
- nauja kruizinių laivų krantinė;
- Klaipėdos galimybės pritraukti jaunus žmones ir specialistus;
- Lietuvos dalyvavimas atkuriant Ukrainos uostus;
- Šventosios uosto perspektyvos;
- Jurbarko terminalas ir krovinių gabenimas Nemunu;
- žaliojo vandenilio ir elektrinių laivų projektai.
Kviečiame žiūrėti „ADLife | Creative Studio“ studijoje nufilmuotą Edmundo Jakilaičio pokalbį su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Algiu Lataku.
Vaizdo įrašas:
Tinklalaidžių filmavimas Klaipėdoje
Šis tinklalaidės „Politika.“ epizodas nufilmuotas „ADLife | Creative Studio“ studijoje Klaipėdos centre.
Kuriate savo tinklalaidę, planuojate interviu, diskusijų laidą ar kitą vaizdo projektą? Galime pasirūpinti studija, profesionaliu filmavimu keliomis kameromis, apšvietimu, kokybišku garso įrašymu ir visu techniniu procesu.
„ADLife | Creative Studio“ teikia:
- tinklalaidžių ir interviu filmavimo paslaugas;
- profesionalų filmavimą keliomis kameromis;
- studijos nuomą Klaipėdos centre;
- profesionalų garso įrašymą ir apšvietimą;
- tiesiogines transliacijas;
- konferencijų ir renginių filmavimą;
- kitų vaizdo projektų techninį įgyvendinimą.
Turite tinklalaidės ar vaizdo projekto idėją? Susisiekite su mumis – padėsime ją profesionaliai įgyvendinti.
Mus galite rasti čia: